viešvietė

viẽšvietė (neol.) sf. (1) BŽ459, NdŽ, KŽ; Rtr vieša vieta: Viešvietėje sukuriama didžiulė ugnis Vr. Niežėjo nagai aprašyti armiją bedarbių ir valkatėlių, kuriais (= kurių) knibždėdavo laikinosios sostinės viešvietės P.Andr.